Klinikinė mikrobiologija

Infekcinė serologija

Siūlome platų imunofermentinių tyrimų spektrą virusinių, bakterinių, parazitinių ir grybelinių infekcijų nustatymui. Atstovaujame inovatyvius, pirmaujančius infekcinių ligų diagnostikos technologijų gamintojus. 

Tiekiame reagentų rinkinius, skirtus net ir itin retų infekcijų nustatymui. Infekcinių ligų tyrimai, pagrįsti specifinių antikūnų klasių IgA, IgG ir IgM nustatymu serume, plazmoje arba CSS (cerebrospinaliniame skystyje – likvore). Siūlomų produktų asortimentas apima reagentų rinkinius, skirtus įvairių infekcijų sukėlėjams aptikti, – nuo klasikinių, plačiai paplitusių, iki naujai cirkuliuojančių sukėlėjų.

Galime pasiūlyti tokius išskirtinius rinkinius kaip Hantaviruso serotipų (Puumala, Hantaan, Dobrava) nustatymo, ToRCH žymenų tyrimo, inovatyvūs Bordetella pertussis PT / FHA ELISA,  Borrelia IgG / IgM ELISA rinkiniai su išskirtiniais antigenų mišiniais.

Tyrimams naudojami natyviniai ar rekombinantiniai antigenai. Kalibratoriai atitinka tarptautininius referentinius standartus (PSO, NBSKI).

Tiekiame infekcinių sukėlėjų diagnostikos tyrimus, kuriuos galima atlikti, naudojant:

  • Imunoferementinę analizę (ELISA);
  • Patvirtinamuosius (imunoblotingo) tyrimus;
  • Chemoliuminescenciją.

Tiekiame ne tik platų patikimų ELISA rinkinių spektrą, bet ir imunofermentinių tyrimų automatizacijos galimybę  dviejų ar keturių plokštelių pilnai automatizuotus imunofermentinių tyrimų analizatorius su intergruotomis pipetavimo, plokštelių transportavimo, plovimo ir rezultatų nuskaitymo sistemomis.

ELISA rinkiniai infekcinių ligų diagnostikai:

  • Grybelinių infekcijų diagnostikai (aspergiliozei, kandidozei, kitų ligų).
  • Pirmuonių ir helmintų diagnostikai (askaridozė, toksoplazmozė, leišmaniozė, amebiazė, maliarija, trichineliozė, toksokarozė, šistosomiazė, giardiazė, kitos ligos).
  • Virusinei diagnostikai (rutininiai ir specifiniai diagnostiniai testai virusinėms ligoms nustatyti, pvz.: adenovirusas, Epštein-Bar, citomegalo, Hanta, herpes, gripo, tymų, TBE virusų ir kitų aktualių virusinių sukėlėjų nustatymui ir sekimui).
  • Bakterijų diagnostikai (kokliušio, Laimo ligos, bruceliozės, difterijos, stabligės, tuberkuliozės, sifilio ir kitų ligų diagnostikai ir stebėsenai).
  • Nacionalinių vakcinavimo programų efektyvumo stebėsenai, vertinant antikūnų titrą  po vakcinacijos MMR (raudonukės, tymų ir endeminio parotito), DTP (kokliušo, difterijos, stabligės) vakcina.
  • Krauju plintančių infekcijų diagnostikai, kraujo donorų patikrai ir donorinio kraujo saugumui užtikrinti (ŽIV, hepatitas B, hepatitas C, pallidum).

Siūlome plačiausią neuroinfekcijų reagentų spektrą: borelijų, toksoplazmų, CMV, Epstein-Bar, Herpes simplex virusų ir kitų sukėlėjų nustatymui serume ir cerebrospinaliniame skystyje (CSS), specifiniams intratekaliai susintetintiems antikūnams detektuoti, ir antikūnų indekso (AI) paskaičiavimo metodiką pagal pasaulyje plačia naudojamą  Hansotto Reiber schemą.

Molekulinė biologija

Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tyrimai

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra vienas pagrindinių gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių ir viena iš labiausiai paplitusių lytiniu keliu perduodamų infekcijų. Yra žinoma apie 118 viruso atmainų (genotipų), iš kurių apie 40 plinta lytiniu keliu ir infekuoja lyties organų gleivines.

Mokslininkai yra nustatę daugiau kaip 100 ŽPV tipų (genotipų) pažeidžiančių žmogų, tačiau tik 14-a jų siejami su didele gimdos kaklelio vėžio rizika – jie sukelia 99 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų.

Gleivinių ŽPV, pagal specifinius genomo skirtumus, yra suskirstyti į aukštos, žemos ir nenustatytos rizikos virusus. Vengiant užsikrėtimo ŽPV arba laiku nustačius užsikrėtimą bei viruso sukeltus pokyčius, galima išvengti gimdos kaklelio vėžio.

Šiuo metu aukštos rizikos grupei priskiriami ŽPV genotipai: 16, 18, 26, 31, 33, 35, 39, 45, 51, 52, 53, 55, 56, 58, 59, 66, 68, 73, 82. Būtent šie virusai ir sukelia gimdos kaklelio, vulvos ląstelių pakitimus.

Ne kiekvienas užsikrėtimas ŽPV pavojingas, apie 70 – 80 % ŽPV infekcijų yra praeinančios (ypač iki 30 metų moterims) ir žmogui nesukelia ryškesnių klinikinių požymių. Pavojingiausi genotipai yra:

  • 16
  • 18
  • 45

Tačiau užsikrėtus bet kuriuo iš 14-os aukštos rizikos ŽPV, grėsmė, kad išsivystys vėžiniai pakeitimai, yra didelė. 

ŽPV ilgą laiką gali persistuoti organizme be pastebimų simptomų. Susidarius palankioms sąlygoms, kartu su kitais onkogeniškumą sąlygojančiais veiksniais, sukelia ląstelių pakitimus ir galiausiai vėžį. Didesnę riziką vėžiniams pokyčiams turi to paties ŽPV tipo ilgas persistavimas, nei užsikrėtimas keliais skirtingo genotipo virusais paeiliui. Todėl visų aukštos rizikos genotipų nustatymas turi didelę klinikinę vertę gimdos kaklelio vėžio diagnostikai.

Žemos rizikos ŽPV piktybinių ląstelių pokyčių nesukelia; jie sukelia gėrybinius gleivinių pažeidimus – genitalijų karpas (kandilomas), kvėpavimo takų papilomatozę. Daugelis žemos rizikos ŽPV infekcijų yra besimptomės ir praeinančios.

Vyrams ŽPV infekcija dažniausiai praeinanti, žemos rizikos ŽPV vyrams neretai sukelia genitalijų karpas; aukštos rizikos ŽPV gali didinti varpos, tiesiosios žarnos vėžio riziką.

Moteris nejaučia jokių užsikrėtimo virusu ar gimdos kaklelio vėžio vystymosi simptomų.

ŽPV tiksliai nustatomas molekuliniais metodais.

Laboratorijoms tiekiame ŽPV tyrimus PGR (polimerazės grandininės reakcijos) metodu – kompanijos Interlab Service  rinkiniais, kurie užtikrina labai aukštą tyrimo jautrumą ir specifiškumą. Daugiau informacijos rasite čia.

ŽPV tyrimu nustatoma, ar gimdos kaklelio paviršinėse ląstelėse, paimtose atliekant PAP tyrimą arba paimtose atskirai, yra ŽPV.

Taip pat tiekiame novatoriškiausius sprendimus automatizuotai mikrobiologijai - sepsio, tuberkuliozės diagnostikai, šlapimo pasėlių tyrimui.